viduoslis

vidúoslis sm. (1) Š, NdŽ, OGLI245, Ds žr. viduaslis: Pats (milžinas) atsigulė vidúosly, ant slenksčio galvą padėjo, o kojas surangė pasuoly J.Jabl(Šmn). Nesėdėk vidúosly – pradėsi krankt! Antz. Kurgi čia vidúosly įsikerėpliojai? Ob. Vidúoslin padėjo – peržengt nemožna Sl. Nor vidúoslį pašluok Dbk. Po vidúoslį pasisukiojo, o visi pasuoliai tebėr nešluoti Kp. [Katė] uodegą ištiesė per visą viduoslį KlbIV84 (Mlk). Žmogus kaip įeina, tai kad nors purvo par vidúoslį nebūt Skp. Pašlavė tik iš pačio vidúoslio Dkšt. Vaikai šliaužioja po vidúoslį visi suspurvinę Užp. Palikai kaladę vidúosly – eidamas tik nepargriuvau Krd. Užgriozdojot vidúoslį – anei pereit Skdt. Sukinėjasi viduosly, vis tai šį, tai tą ji daro tarp dviejų tų katilų Sab.